Ìàòåðèàëû ñàéòà
Ýòî èíòåðåñíî
Gabaus vadovo pozymiai
Turinys 1. Vadovo s?voka.....………………………..……………………..2 2. Vadovo darbo specifika..………………………………………..3 3. Vadovo lyderio funkcijos……………………………………….4 1. Personalo veiklos organizatorius…………………………4 2. Grup?s aukl?tojas………………………………………....4 3. Elgesio pavyzdys………………………………………....5 4. Psichoterapeutas……………………………………….....5 5. Personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras……………..5 6. Grup?s simbolis………………………………………......5 7. Grup?s interes? rei?k?jas ir gyn?jas……………………...5 8. Atsakomyb?s “ne??jas”…………………………………..6 9. Novatorius………………………………………………..6 10. ?aidimo taisykli? pa?eid?jas……………………………..6 11. Treneris…………………………………………………...7 I?vados……………………………………………………………...8 Naudota literat?ra…………………………………………………..9 1. Vadovo s?voka Vadovai apib?dinami labai ?vairiai. Vieni teigia, kad “vadov? funkcija yra sprendimo pri?mimas visais valdymo aparato veiklos svarbiausiais klausimais, ?skaitant ir pavald?i? objekt? valdym?, ir paties aparato darbo organizavim?”. Kiti autoriai, be ?galiojim? priimti sprendimus, ? pirm?j? viet? i?kelia tokius vadovavimo veiklos aspektus, kaip atsakomyb? u? valdymo proceso eig? ir rezultatus. Kai kurie autoriai pagrindu laiko vadovo darbo srit?: “Vadovai koordinuoja ir nukreipia atskir? valdymo aparato grand?i? ar vykdytoj? darb?, vadovauja gamybiniams padaliniams, kontroliuoja ir reguliuoja gamyb? ir viso personalo veikl?, vykdant kiekybinius ir kokybinius planinius u?davinius”. Vadovas – tai ?mogus, galintis priimti sprendimus pagal savo kompetencij? ?vairiose jam patik?to personalo veiklos srityse, atsakingas apskritai u? valdomo padalinio rezultatus, veikiantis jam patik?t? personal? per savo padalinius. Valdymo teorijos pradininkas A. Faijolis teig?, kad pirmoji s?lyga, keliama ?mon?s vadovui, - b?ti geru administratoriumi, t.y. sugeb?ti atlikti ?ias pagrindines valdymo funkcijas: . numatyti, . organizuoti, . tvarkyti, . derinti, . kontroliuoti. Antroji s?lyga – kompetetingumas, t. y. vadovas privalo i?manyti specialias ?mon?s funkcijas. I?skiriami tokie gabaus vadovo bruo?ai: 1. Gabus vadovas (profesionalas) vis? pirma orientuojasi ? ?mones, gerai ?ino, jog darb? atlieka ne ma?inos, o ?mon?s. Kad ir kokia tobula b?t? technika, be ?moni? ji neveikia ir yra nenaudinga. Tod?l gabus vadovas daugiausia pastang? skiria ?moni? veiklai organizuoti, planuoti ir kontroliuoti. Stengiasi geriau pa?inti pavaldinius, geruosius ir silpnuosius j? bruo?us ir remiasi personalo i?mintimi. 2. Orientuojasi ? kiekvien? ?mog?. Norint valdyti ?kinius procesus (ir ne tik juos), b?tina perprasti individualias kiekvieno darbuotojo savybes. Nuo j? ugdymo, nukreipimo ir pripa?inimo priklauso entuziazmas, darbo kokyb? ir efektyvumas. Gabus vadovas daug d?mesio skiria kiakvienam ?mogui, stengiasi ir moka prieiti individualiai, nuo?ird?iai domisi pavaldinio gyvenimu, jo r?pes?iais, siekiais ir nes?km?mis. Orientuodamasis ? kit? ?mog?, gabus vadovas ypa? atidus jauniems darbuotojams. 3. Ai?kiai ir konkre?iai paskirsto pareigas ir atsakomyb?, nes suvokia, kad pats visko neapr?ps, vienas visko nepadarys. Paskirstydamas pareigas ir atsakomyb?, perduodamas savo teises, ugdo pavaldini? aktyvum?, atsakomyb?, iniciatyv? ir k?rybin? po?i?r? ? pareigas ir darb?. 2. Vadovo darbo specifika Pateikti ?vair?s apib?dinimai leid?ia i?skirti ?iuos vadov? veiklai b?dingus elementus: . valdymo objekto ypatumus, . vadov? darbo pob?d?, . vadov? teisin? status?. ?iuolaikin?s gamybos valdymo specifik? sudaro tai, kad vadovai valdom? proces? veikia ne tiesiogiai, bet per jam pavald? personal?. Darbas su ?mon?mis reikalauja i? vadovo, be asmenini? savybi?, psichologijos, etikos ir kit? sri?i? ?ini?. Kaip tik valdymo objektas – ?mon?s – i? esm?s nulemia vadov? darbo pob?d?. Skiriami trys pagrindiniai vadov? darbo komponentai: socialinis aukl?jamasis, gamybinis ekonominis ir organizacinis valdymo. Socialin? aukl?jamoji vadovo veikla rei?kia, kad vadovas yra personalo organizatorius ir aukl?tojas. Nuo vadovo asmenini? savybi? ir ?ini? priklauso socialiniai darbuotoj? santykiai, personalo darbo s?km?. D?l savo autoriteto (formalaus ar fakti?ko), vald?ios statuso ir kit? savybi? vadovas turi dideles galimybes formuojant jam patik?t? pesonal?, pavaldini? santykius. Vadovas aktyviai kei?ia jam patik?t? personal? norima linkme. Pagrindinis ?iuolaikini? valdymo teorij? teiginys – vadovo darbe aukl?jamasis elementas, jautrumas ?mon?ms, j? poreikiams ir l?kes?iams, moralin?s savyb?s – lygiai tiek pat svarbios kaip ir vadovo profesin?s savyb?s. Spr?sdamas gamybinius ekonominius ir organizacinius valdymo klausimus, vadovas veikia kaip valdomosios ir valdan?iosios sistemos organizatorius. Darbas kiekviena min?t?ja kryptimi reikalauja atitinkamos vadovo kvalifikacijos: ?iuolaikin?mis s?lygomis vadovas ne tik pareigyb?, vadovaujan?ios pareigos – tai ypatinga profesija. Informacijos gausa, daugyb? sprendim? variant? reikalauja perprasti ?iuolaikin? skai?iavimo technik?, matematinius metodus, valdymo sprendim? pri?mimo proced?ras. Nauji reikalavimai i?kyla ir padid?jus pavaldini? kult?rai ir i?simokslinimui. 3. Vadovo lyderio funkcijos Visur, kur tik sueina daugiau kaip du ?mon?s, kyla lyderio problema. Lyderis – tai ?mogus, savo autoritetu darantis ?tak? personalui. Labai gerai, kai abu statusai – vir?ininko ir lyderio – sutampa. Vadovo lyderio vieta grup?je ypatinga, o funkcijos ?vairios. Ypa? ry?kios ?ios: . personalo veiklos organizatorius, . grup?s aukl?tojas, . elgesio pavyzdys, . psichoterapeutas, . personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras, . grup?s simbolis, . personalo interes? rei?k?jas ir gyn?jas, . atsakomyb?s “ne??jas”, . novatorius, . ?aidimo taisykli? pa?eid?jas, . treneris. 3.1. Personalo veiklos organizatorius Vadovo darbas vertinamas ne pagal tai, kiek ir kaip padar? pats, o pagal tai, kaip organizavo darb?, kad kiti, jo vadovaudami, padaryt? daugiau ir geriau. Vadovo vieta valdymo sistemoje nusakoma kit?, jam pavald?i? ?moni? pastang? telkimu tam, kad kiekvienas gal?t? maksimaliai atskleisti savo sugeb?jimus. A. Faijolis valdym? apibr??ia taip: “Valdymas yra ko nors darymas kit? rankomis”. Tod?l ir i? vadovo lyderio, kaip personalo veiklos organizatoriaus, reikalaujama sugeb?ti ir racionaliai i?d?styti darbuotojus gamybos procese, laiku ir tinkama forma i?kelti grup?s nariams tiksl?, ??iebti motyv? siekti ?io tikslo, pasteb?ti br?stan?ias problemas ir jas perduoti spr?sti kitiems, kontroliuoti veikl?. Vadovo organizatoriaus vaidmuo glaud?iai siejasi su specialisto s?voka. Keldamas pavaldiniams tikslus, vadovas turi nurodyti ne tik bendrus u?davinius, bet ir konkre?iai: . k? reikia padaryti, . kaip metodi?kai atlikti, . kiek tai pareikalaus laiko ir kt. Pagaliau vadovas tikrina pavaldini? darb?, instruktuoja. Suprantama, ?iam vaidmeniui atlikti vadovas turi b?ti ir geras specialistas. Be to, grup?s veiklos procese lyderis paprastai b?na tas ?mogus, ? kur? da?niausiai kreipiamasi kaip ? patikimos informacijos ?altin?. 3.2. Grup?s aukl?tojas Nagrin?jant bet kur? gamybin? personal?, reikia remtis dviem pagrindiniais kriterijais, nusakan?iais jo veiklos efektyvum?: . ?io personalo produktyvumu, . jo nari? pasitenkinimo savo grupe laipsniu. Vadovas yra savo organizacijos, savo valstyb?s ir savo visuomen?s interes? rei?k?jas, vykdytojas. ?i funkcija glaud?iai susijusi su aukl?tojo vaidmeniu. “Koks mokytojas, tokie ir mokiniai”. Kiekvienas vadovas, kurdamas darbo aplink?, remiasi tam tikrais reikalavimais sau ir kitiems ?mon?ms. Darbas su ?mon?mis reikalauja, kad vadovas pa?int? juos ir bendraut? individualiai. Bendravimas atsi?velgiant ? am?i?, lyt? ir psichikos savybes yra viena pirm?j? vadovo darbo s?km?s s?lyg?. Vadovas kaip aukl?tojas ugdo auk?tas pilietines, moralines, etines pavaldini? savybes, draugi?kus santykius personale, tarpusavio pagalb?, aktyvum?, s?moningum?, principingum?, nepakantum? netvarkai ir kt. ?is vaidmuo reikalauja, kad ir pats vadovas rodyt? auk?tos moral?s pavyzd?. 3.3. Elgesio pavyzdys Vadovo ?odis kilnus, ta?iau jis toks tik tada, kai nesiskiria nuo darb?. Jokie nuopelnai, akiratis ir kt. neturi reik?m?s, jeigu vadovo skelbiami ??kiai ir moral?s principai nebus paties gyvenimo ir veiklos principai. Asmeninis pavyzdys – vienas svarbiausi? vadovo bruo?? ir funkcij?. Savo pavyzd?iu – drausmingumu, k?rybi?kumu, atsakomybe u? darb?, tvirta morale, pagarba bendradarbiams, tvarkingumu vadovas aukl?ja personal?. 3.4. Psichoterapeutas Su aukl?jimo funkcija glaud?iai siejasi ir psichoterapin? funkcija. Darbe ir asmeniniame gyvenime pasitaiko nes?kmi?, nelaiming? atsitikim?, konflikt?, susiklosto aplinkybi?, kelian?i? nemaloni?, o kartais ir liguist? i?gyvenim?. Vadovo pareiga pad?ti grup?s nariams, patekusiems ? tokias nemalonias b?senas. Tai jis gali padaryti leisdamas pavaldiniams i?sipasakoti savo nes?kmes, atleisdamas neesminius tr?kumus, nu?viesdamas palanki? perspektyv?, pralinksmindamas s?mojumi ir pan. 3.5. Personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras Arbitro vaidmen? vadovas atlieka tada, kai b?tina tvarkyti kokius nors gamybinius reikalus. Kasdien?je praktikoje ?vairi? klausim?, kuriuos privalo spr?sti vadovas labai daug. Tai pamainumo grafikai, darbo organizavimas ir apmok?jimas, ?vairios personalo nari? buities problemos. J? sprendimas reikalauja, kad vadovas ?inot? ne tik tam tikras taisykles bei instrukcijas, bet ir personale nusistov?jusias tradicijas. Arbitro vaidmuo ypa? ry?kus, kai kyla konflikt? – vadovui privalu giliai, ne?ali?kai suprasti nesutarimo ar konflikto prie?astis. 3.6. Grup?s simbolis Vadovas yra oficialus grup?s asmuo, atstovaujantis visai grupei: jos protui, valiai, interesams ir kt. Tod?l vadovo grup?s simbolio vaidmen? jos nariai suvokia kaip: . vienas i? m?s?; . ?mogus, pateisinantis m?s? viltis; . galintis s?kmingai organizuoti narius grup?s u?daviniams sp?sti. ?i funkcija glaud?iai siejasi su atstovavimu, kuris prakti?kai rei?kia vadovo dalyvavim? pasitarimuose, konferencijose, ?vairiuose renginiuose ir kt. Toks atstovavimas vadovui duoda daug naudingos informacijos, kelia jo atstovaujamos grup?s autoritet?. Vadovas turi rasti laiko tiems renginiams ir nepavesti ?io vaidmens kitiems. Atstovaujant vadovui da?nai reikia b?ti ry?ininku ar tarpininku vietin?se, valstybin?se ir visuomenin?se strukt?rose. Tod?l ?i funkcija reikalauja, kad vadovas mok?t? vesti derybas, pokalb?. B?tina pabr??ti, kad grup?s nariams ne vis tiek, kas ir kaip jiems atstovauja. Galime prisiminti, kaip nejaukiai jaut?m?s renginyje, kuriame m?s? vir?ininkas kalb?jo padrikai, neai?kiai ir neri?liai. Atrod?, lyg patys taip kalb?jome. 3.7. Grup?s interes? rei?k?jas ir gyn?jas Kai kada auk?tesniuose valdymo lygiuose susiformuoja neteisingas, vienpusi?kas, ?emesn?s grandies ar darbuotojo darbo vertinimas. Atstovaujamos grup?s vadovas, objektyviai spr?sdamas apie darb?, privalo apginti grup?, siekti, kad auk?tesnis vadovas teisingai vertint? jos veikl?. Tyrimai rodo, jog vadovo autoritetui didel? ?tak? daro jo dr?sa ir sugeb?jimas apginti grup?, t.y. atlikti grup?s interes? rei?k?jo ir gyn?jo funkcij?. 3.8. Atsakomyb?s “ne??jas” Vadovo darbas ne tik savaranki?kas, bet ir atsakingas. Viena jo ypatybi? ta, kad vadovas atsako ne tik u? savo darb?, bet ir u? pavaldini? veikl?, jos rezultatus. ?i atsakomyb? ?vairi: . moralin?, . profesin?, . teisin?, . netgi baud?iamoji. Kiekvieno gamybinio personalo vadovo b?tina savyb? yra giliai suvokti atsakomyb?s platum? ir i? jos pozicij? – savo vaidmen? personalo gyvenime. Vadovo kaip atsakomyb?s “ne??jo” vaidmuo nerei?kia, kad vadovas turi atsakyti u? visus ir u? visk?. Darbuotojui, jo elgesiui daro ?tak? daug veiksni?: . tradicijos, . ?eima, . asmenyb?s savyb?s, . i?simokslinimas, . priklausymas ?vairioms organizacijoms ir kt. Jo elgesiui poveik? daro ir vadovas. Ta?iau ta ?taka – tik viena i? daugelio, tod?l negalima atsakomyb?s u? pavaldinio elges? suversti vienam asmeniui. U? individuali? gamybini? u?duo?i? nevykdym?, darbo drausm?s normos pa?eidimus, aplaidum? ar kenkim? kiekvienu atveju atsako vykdytojas. Bet u? visos grup?s darbo rezultatus atsako jos vadovas. Reikia pasakyti, jog pasitaiko vadov?, kurie neblogai atlieka grup?s simbolio ir atsakomyb?s “ne??jo” vaidmen?, kai segami medaliai, o kai reikia atsakyti u? skyriaus arba u? savo darb?, vadovo nematyti. Tada jis visokiais galimais kompromisais stengiasi i?vengti atsakomyb?s ir rodo ? visus kitus, tik ne ? save. 3.9. Novatorius Vadovo kaip novatoriaus vaidmuo rei?kiasi jo sugeb?jimu i?kelti nauj? id?j?, rasti nauj? b?d? gamybiniai u?duo?iai atlikti ir mok?jimu naujas id?jas ?gyvendinti prakti?kai. Novatoriaus vaidmuo reikalauja i? vadovo ir didelio takto, ypa? naujoje vietoje, naujose pareigyb?se. Prad?damas dirbti vadovas neturi kritikuoti savo pirmtako ir susiformavusi? organizacijoje tradicij?. Nor?damas b?ti novatoriumi, vadovas pats turi mokytis, kelti kvalifikacij?. Jis negali b?ti pana?us ? stovin?i? prie kelio rodykl?, kuri rodo keli? kitam, o pati lieka vietoje. Novatoriaus vaidmuo reikalauja i? vadovo ?inoti, jausti, numatyti vadovaujamo personalo ateit?, jo perspektyv?. A. Faijolis ra??, kad svarbiausia valdymo funkcija – numatyti, kitaip sakant, nusp?ti organizacijos ateit?, personalo kitimo tendensijas. Ir b?simuosius pakitimus grup?s nariams vis? pirma turi pasakyti jos vadovas. 3.10. ?aidimo taisykli? pa?eid?jas Vadovas atlieka dar vien? ?domi? funkcij? – “?aidimo taisykli? pa?eid?jo”. Kiekvienas vadovas turi didesn? u? pavaldinius neformali? teis? tam tikrose ribose nepaklusti veikian?ioms administracin?ms normoms. Da?nai vadovai, naudingumo ar kito motyvo skatinami, ne tik pa?eid?ia veikian?ias “?aidimo taisykle”, bet ir t? pa?eidim? padaro grup?s veiklos taisykle. Kadangi formalios strukt?ros institucijos ir reglamentai nesp?ja keistis su kintan?iomis realiomis s?lygomis, toks taisykli? pa?eidimas neretai b?na naudingas, o j? pa?eid?jas atlieka reformuotojo, novatoriaus vaidmen?. 3.11. Treneris Vadovas personale turi dar vien? vaidmen?: yra arba “treneris” arba “?aid?jas”. Suomi? valdymo specialistai nurodo, kad vadovas “?aid?jas” gali pasiekti auk?t?, ta?iau trumpalaiki? rezultat?, o vadovas “treneris” siekia tolimo, bet stabilaus efektyvumo. I?vados Vadovauti ?mon?ms – mokslas ir menas. Kiekvienas veiksmas valdyme susij?s su kit? ?moni? veiksmais, kurie pasirei?kia tam tikromis teis?mis ir pasekm?mis. Vadovo tikslas siekti, kad ?mon?s personalas ?gyvendint? bendrus organizacijos tikslus ir u?davinius. Vadovas turi tur?ti ne tik teises, bet ir autoritet?. Tai – savyb? ?tikinti, paveikti, kad ?mon?s padaryt? tai, ko i? j? reikalaujama. Vadovas neturi leisti, kad asmeniniai interesai trukdyt? pasiekti bendr? tiksl?. ?mogus, kur? likimas pa?auk? b?ti vadovu, turi giliai ir nuo?ird?iai dom?tis savo darbuotojais. Vadovas netur?s autoriteto, o jo darbas bus bevaisis, jeigu jo kontaktai su darbo partneriais bus nenormal?s. ?moni?, bendrovi? savininkai ie?ko vadov?, kurie yra autoritarinio tipo, link? asmeni?kai spr?sti, grie?tai kontroliuoti darbuotoj? veiksmus, i?laikyti tam tikr? nuotol? tarp sav?s ir darbuotojo. Gabus vadovas turi atsisakyti smulkmeni?kos kontrol?s ir r?pintis galutiniais darbo rezultatais. Vadovas gal?t? i?vengti klaid?, jeigu savo darbe gal?t? vadovautis ?iais principais: 1. Gabus vadovas daug d?mesio skiria kiakvienam ?mogui, stengiasi ir moka prieiti individualiai, nuo?ird?iai domisi pavaldinio gyvenimu, jo r?pes?iais, siekiais ir nes?km?mis. 2. Vadovas turi stengtis, kad jo ?sakymai neb?t? atitr?k? nuo pagrindinio tikslo. Tikslai negali b?ti diktuojami, d?l j? reikia susitarti. ?sakydamas vadovas turi nurodyti – kas, k? ir kada turi atlikti, daroma klaida, kai vadovas nurodo darbuotojams kaip tai atlikti. Kompleksin? u?duot? reikia paskirstyti tarp darbuotoj? atsi?velgiant ? j? kvalifikacij? bei patirt?. 3. ?mon?je “organizuoti” – kiek galima, o “reguliuoti “ – kiek reikia. Per daug reguliuojant, didinamas personalas ir ?lugdoma iniciatyva, o per ma?ai – einama prie chaoso. 4. Reikia ne asmen? apr?pinti darbu, o parinkti tokius asmenis, kurie reikalingi tam darbui atlikti. Kiekvienam darbuotojui duoti tiek u?duo?i?, kiek jis gali jas kokybi?kai atlikti. 5. Kontroliuoti reikia ne kart?, o pastoviai ir sistemingai. Vadovaudamasis ?iais valdymo principais, laikydamasis reprezentavimo pareig? vadovas gali sukurti ger? ?mon?s ?vaizd? ir tuomet j? lyd?s s?km?. “?mogaus iniciatyva, jo entuziazmas – brangiausia energija ?em?je. Vadovo s?km? priklauso nuo to, kiek tos energijos jis sugeba gauti i? kiekvieno savo pavaldinio ir kur j? nukreipia”. Naudota literat?ra 1. Interneto med?iagos 2. Ìåñêîí Í., Àëáåðò Ì., Õåäîóðè Ô. Îñíîâû ìåíåäæìåíòà. - Ì.: Äåëî, 1994 3. Razauskas R. “A? vadovas”. - 1996. 4. “Valdymo tobulinimo metodika”. - 1997.